Paukščius VDU Botanikos sode pasitiks išvalyti inkilai

Jau įprasta, kad VDU Botanikos sode kovo viduryje, minėdami Keturiasdešimties paukščių dieną, kabiname inkilus, kuriuos dovanoja Kauno tardymo izoliatoriaus atstovai.

Tiesa, šiemet parskrendančius paukščius sodo parke pasitiks ne tik nauji inkilai, bet ir išvalyti bei sutaisyti senieji: kartu su ornitologu Gediminu Eigirdu inkilų valymo talkoje dalyvavo Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos moksleiviai.

 

Pasak ornitologo, valyti inkilus – labai svarbu. Mat paprastai paukščiai inkilų nevalo ir lizdus krauna tiesiog ant viršaus. Taip buvę lizdai virsta šiukšlių sankaupa, kurioje gali veistis ir parazitai, o šiukšlėms kaupiantis, galų gale paukščiai apskritai nebenori inkile perėti, nes lizdas atsiduria pernelyg arti angos.

 

„Geriausia inkilus valyti bent kas kelerius metus, rudenį – bet nieko tokio, jei pravalysite ir ankstyvą pavasarį. Dar ir šios dienos valymui nėra vėlyvos – spėsite sutvarkyti inkilus prieš pat sugrįžtant varnėnams,“ – pasakoja G. Eigirdas.

 

Visuose Botanikos sode valytuose inkiluose buvo aptikta paukštelių veiklos pėdsakų: senų lizdelių, lukštų, šakelių, samanų, žuvusių paukščiukų liekanų. Ir ne tik: pasirodo, inkiluose labai mėgsta žiemoti pelės. Dirvinė pelė, miegapelė, kiti graužikai pasinaudoja paukščių paliktais lizdais ir saugiai praleidžia žiemą – talkos dalyviai rado nemažai šių graužikų žiemojimo pėdsakų.

 

„Daugumoje išvalytų inkilų matyti, kad perėjo didžiosios zylės. Kartais per vienerius metus šie paukšteliai gali susilaukti net dviejų vadų,“ – pasakoja ornitologas.

 

Miesto žaliąja oaze pramintas VDU Botanikos sodas jau seniai yra tapęs prieglobsčiu ir namais daugeliui paukščių rūšių: kaip parodė dešimtmetį vykdyti fenologiniai stebėjimai, per 60 hektarų plotą užimančiame sode gyvena 35 paukščių rūšys, tarp kurių – ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas didysis dančiasnapis, itin reta baktakaklė musinukė.

 

Ornitologo patarimai kabinantiems inkilus

– Gamindami inkilėlį jo verčiau nepuoškite ir nespalvinkite ryškiomis spalvomis – taip tik pritrauksite plėšrūnus ir atbaidysite paukščius;

– Inkilėlio nelakuokite – kad paukščiams būtų patogu juo laipioti.

– Nekabinkite inkilo iš šiaurinės medžio pusės – nes jis bus labiau linkęs drėkti ir pelyti.

– Inkilui kabinti pakaks 3-5 m aukščio, nebūtina ropštis į medžio viršūnę – taip bus patogiau jį prižiūrėti, be to, nepamirškite, kad jaunesni medžiai per keletą metų gerokai ūgtels, taigi ir inkilas atsidurs aukščiau.

– Nereikėtų į inkilą kalti pagaliuko ar šakelės prie angos: paukščiui ten tupėti visai nebūtina, o štai plėšrūnams palengvinsite kelią pasiekti kiaušinius ar išsiritusius paukščiukus.

– Geriausia, jei inkilus kabinsite ne per tankiai – nors yra tokių paukščių kaip varnėnai, kurie puikiausiai sugyvens keliuose inkiluose ant vieno medžio, tačiau apskritai paukščiams reikėtų suteikti daugiau erdvės.

– Tinkamiausi inkilams kabinti – kietieji lapuočiai medžiai, tarkime, ąžuolai, uosiai. Ir jokiu būdu nekalkite inkilo prie medžio, o pritvirtinkite kabliais ir viela aplink kamieną.

– Gamindami inkilą galite padaryti nuvožiamą stogelį – tuomet inkilo valymas ir priežiūra bus daug lengvesni.

2018-03-26
Ukrainoje pristatytos Žemės meno parodos
Daugiau
2018-03-16
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Atėnų botanikos sodui įteikta dovana
Daugiau
2018-03-16
Pavasario paieškos
Daugiau
2018-01-26
Lietuvos botanikos sodų žinomumo didinimas e-rinkodaros priemonėmis
Daugiau