Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas įkurtas 1781 metais tęsia garbingas tradicijas. Po XIX a. ir XX a. negandų pagaliau jis ir vėl žinomas, gausiai lankomas bei vertinamas plačiosios visuomenės. Sodas vykdo jam priskirtas akademines, švietėjiškas funkcijas, vis daugiau įsitraukia ir į aplinkosaugines bei aktualias biologinės įvairovės saugojimo veiklas. Tai vienas didžiausių ir vienas aktyviausių sodų tiek visame Baltijos jūros šalių regione, tiek ir Rytų bei Vidurio Europoje. VU Botanikos sodo augalų kolekcijos taip pat vienos iš gausiausių šiame regione (per 10 000 pavadinimų augalų), kai kurios iš jų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – reikšmingos net ir Europos mastu. Čia kaupiamas, tiriamas, vertinamas unikalus mūsų krašto augalų genofondas, o vertingiausias vėliau ir saugomas neribotą laiką (pavyzdžiui, sodo žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose saugoma per 600 Lietuvos selekcininkų sukurtų vertingų hibridų ir veislių pavyzdžių, 313 sode saugomų augalų pavyzdžių yra įrašyti į nacionalinio augalų genofondo sąrašus). Sodas Kairėnuose jau nebe vieneri metai yra ne tik akademinė institucija, bet ir visuomenės pamėgtas, dešimčių tūkstančių lankytojų kasmet aplankomas rekreacinis objektas. Jis jau tapęs ir svarbiu kultūriniu, reprezentaciniu (VU, miesto, šalies) centru. Jo erdvėse kasmet organizuojami švietėjiški renginiai, meno parodos, muzikinių festivalių koncertai. Čia jau tapo įprastu reiškiniu kitų universiteto padalinių, kitų organizacijų, ministerijų, užsienio šalių ambasadų renginiai. Neretai sodą aplanko ir oficialūs aukšto rango svečiai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Džiugu, kad paskutiniais metais sodo veikla ir darbai vis dažniau sulaukia ir tarptautinio įvertinimo. Šiuo požiūriu išskirtiniai buvo 2017 m. : VU Botanikos sodo rekonstruoto laboratorijos pastato vertikalaus apželdinimo technologija buvo įvertinta pirmąją vieta Europos sodų asociacijos ekologinės sodininkystės konkurse, kategorijoje – „sodas be sodo“; už nuolatos augantį lankytojų palankių atsiliepimų skaičių sodas buvo įvertintas tarptautinės internetinės svetainės „TripAdvisor“ sertifikatu – „Excelence“; sulaukta tarptautinės botanikos sodų bendruomenės pripažinimo dėl sėkmingos vadybos ir t.t.
Tačiau visa tai tik eiliniai etapai sodo ilgametėje istorijoje. Mūsų vis dar laukia daugybė darbų: augalų kolekcijų kokybės gerinimo uždaviniai, vis dar laukiantys eilėje didelių teritorijų įsisavinimo darbai, infrastruktūros plėtros projektai ir t.t. Kartu pasitinkame ir naujai kylančius iššūkius – tiek šalies, tiek universiteto mastu vykdomų reformų sąlygotus naujus darbus bei uždavinius, galiausiai ir augančius plačiosios visuomenės poreikius bei lūkesčius. Tačiau sodo kolektyvas susitelkęs ir į naujus iššūkius žiūri optimistiškai, kaip į galimybę pasiekti naujų aukštumų ir geresnių rezultatų.
VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila
Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 metais prie Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto kaip botanikos mokslų centras. Jam buvo parinkta vieta Aukštojoje Fredoje, buvusiame J. Godlevskio dvare.
VDU Botanikos sode sukauptos didžiulės augalų kolekcijos yra ne tik sodo, bet ir visos Lietuvos turtas. Botanikos sodas su gausiomis ekspozicijomis, oranžerija, dideliu parku ir įdomia tvenkinių sistema tapo turtinga baze ne tik moksliniams augalų tyrinėjimams, bet ir pažintine vieta plačiajai visuomenei, studentams, moksleiviams ir turistams. Todėl čia vystomas kultūrinis turizmas ir švietėjiška gamtos mokslų veikla. Edukacinė veikla Botanikos sode vykdoma nuo pat sodo įkūrimo pradžios, t. y. nuo 1923 m. iki šių dienų. VDU Botanikos sodo oranžerija yra unikali oranžerija Lietuvoje, kuri nė karto nebuvo visiškai sugriauta ar sunaikinta. Oranžeriją galime vadinti Botanikos sodo širdimi, joje auginami atogrąžų ir paatogrąžių augalai. Jos augalų kolekcijas 2007 m. papildė XX a. botanine sensacija vadinamas Australijoje 1994 m. atrastas augalas – kilnioji volemija (Wollemia nobilis). Augalas buvo laikomas seniai išnykusiu, o suradus pavadintas vietovės (Wollemi), kurioje rastas ir jos atradėjo (David Noble) vardu. Augalą sodui įteikė „Wollemi International“ organizacijos atstovai.
Šiandien lankytojus VDU Botanikos sodas pasitinka puošniais, vaizdingais tvenkiniais, subtiliai prie jų priderinta takų sistema, turtingais egzotinių augalų želdiniais. Parke galima išvysti reliktinius augalus metasekvojas, ginkmedžius, tulpmedžius ir daugelį kitų. Jų fone prisiglaudę įdomią istoriją menantys Aukštosios Fredos dvaro rūmai parkui teikia nepakartojamo žavesio.
Botanikos sodas garsėja ir kitomis itin gausiomis augalų kolekcijomis: parką spalvina tulpės, bijūnai, jurginai, hortenzijos, gausi dendrologinė, retųjų ir saugomų augalų kolekcija.
Šalia didžiausios Lietuvoje oranžerijos ir rožyno atsiveria puikus romantiškosios istorinės pergolės vaizdas. Naujai atstatyta istorinė pergolė tarsi apjuosia ir saugo didžiausią ir gausiausią Lietuvoje VDU Botanikos sodo rožyną: jame puoselėjama daugiau kaip 1 000 veislių ir kt. kultivarų, iš kurių ypač vertinamos senosios, dvarų kultūrą atspindinčios rožės.
VDU Botanikos sodas skleidžiasi ne tik kaip mokslinių tyrimų vieta. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, paslaptingosios „Kvapų nakties“ iki „Derliaus šventės“ ar tropinių drugelių parodos.
VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis
Klaipėdos universiteto (KU) botanikos sodas įkurtas 1993 m., vaizdingame Danės upės slėnyje, buvusio dvaro parko teritorijoje, kaip dendrologinis parkas. Jo teritorijoje yra išlikę Prūsijos istoriją menančių objektų: kapinaitės, ąžuolai, gynybiniai pylimai. Nuo 2002 metų botanikos sodui suteiktas dendrologinio parko statusas.
KU Botanikos sodo misija – kaupti biologinę įvairovę, vykdyti edukacinę, švietėjišką ir mokslinę veiklas, siekiant išsaugoti gamtinį paveldą. Kasmet atliekami dekoratyvinių augalų fenologiniai stebėjimai, augalų ligų ir kenkėjų plitimo tyrimai, įvairūs augalų dekoratyvinių savybių tyrimai. Botanikos sodas įsikūręs teritorijoje, kuri pasižymi išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas, palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis.
Svarbia Botanikos sodo veiklos dalimi tampa įvairios parodos, šventės, renginiai, edukacijos. Teikiamos konsultacijos augalų auginimo ir priežiūros klausimais. Nuolat organizuojamos ekskursijos: jų suorganizuojama maždaug po 100 per sezoną.
KU Botanikos sodas intensyviai bendradarbiauja su kitais Lietuvos ir Europos botanikos sodais augalų sėklų, sodinukų, mokslinės ir dalykinės informacijos mainų srityje. Kasmet išleidžiamas “Augalų sėklų katalogas“. Nuo 1996 metų KU Botanikos sodas yra Baltijos Botanikos sodų asociacijos narys, nuo 2003 metų – Botanic Gardens Conservation International (BGCI) narys, nuo 2006 metų – International Phenological Gardens (IPG) bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos narys.
Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami 3 skyriuose: dendrologiniame (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių – aromatinių augalų ir žolinių dekoratyviųjų augalų. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti vijoklinių augalų bei Baltijos kopos augalų ekspozicijas.
KU Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 4000 taksonų augalų (2016-12-31 d. duomenimis). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija. Vietovės ekologinių sąlygų dėka čia susiformavo įdomios, gausios rūšimis augalų bendrijos. Visoje Botanikos sodo teritorijoje natūraliai auga per 250 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai. Iš sumedėjusių augalų vyrauja paprastieji klevai, juodalksniai, baltalksniai, paprastosios ir vėlyvosios ievos, europiniai ožekšniai.
KU Botanikos sodo direktorė dr. Asta Klimienė
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas, pradžioje biologinė stotis, vėliau agrobiologinė stotis, buvo pradėtas kurti ant plyno lauko. 1958 m. Šiaulių miesto vykdomojo komiteto sprendimu palei geležinkelį, bevardėje aukštumėlėje, paskirti 2,5 ha dirvonuojančios kaimo žemės. 1961 m. skiriami pirmieji biologinės stoties etatai. Stoties vedėju paskirtas dėstytojas Stasys Gliaudys. 1962 m. buvo įsodintas vaismedžių sodas, visa biologinės stoties teritorija apsodinta dviejų ar trijų eilių medžių ir krūmų juostomis. Įkurtas Kolekcinis skyrius. Augalų įsigyta iš Vilniaus botanikos sodo, Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto, Vilniaus šiltnamių. Įrengtas alpinariumo tipo gėlynas. 1997 m. Gamtos didaktikos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Kazimieras Vilkonis parengė tolesnę aukštosios mokyklos padalinio veiklos programą, kuri atitinka šiuolaikiniams botanikos sodams keliamus reikalavimus. Šiaulių pedagoginio instituto Agrobiologijos stoties bazėje, ŠPI (Šiaulių pedagoginis institutas) edukaciniame ir gamtosauginiame padalinyje, 1997 m. rugsėjo 1-ą dieną doc. K. K. Vilkonio pastangomis įkurtas Šiaulių universiteto Botanikos sodas. 2021 m. sausio 1 d. reorganizavus Šiaulių universitetą prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu, botanikos sodo pavadinimas keitėsi.
VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo plotas užima 6,54 ha žemės plotą. Kolekcijose auginama apie 3800 taksonų ir veislių augalų. Gausiausios yra astrinių (Asteraceae) ir erikinių (Ericaceae) šeimos. Augalų kolekcijos kaupiamos augalų sistematikos ir geografijos, dendrologijos, erikinių šeimos, fenologiniame, kalninių augalų, gėlininkystės, prieskoninių ir vaistinių augalų skyriuose. Kolekcijų turtinimas ir išsaugojimas ir švietimas apie jas – svarbiausi Botanikos sodo uždaviniai. Botanikos sodas, bendradarbiaudamas su 400 pasaulio botanikos sodų, vykdo sėklų mainus ir tuo pačiu kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Praturtinus kolekcijas taikomosiomis ekspozicijomis, sutvarkius teritoriją, buvo išplėstos ir Botanikos sodui būdingos visuomeninės funkcijos: rekreacija, edukacinė ir švietėjiška veikla. Nuo 2003 m. Šiaulių universiteto Botanikos sodas yra Tarptautinio botanikos sodų konsorciumo (angl. Botanic Gardens Conservation International), Planta Europa tinklo, Baltijos jūros regiono botanikos sodų, Baltijos šalių botanikos sodų bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA) narys. Nuo 2005 m. Botanikos sodas tapo Tarptautinio fenologinių sodų Europos tinklo (IPG) nariu. Prie sodo veikia Šiaulių universiteto Botanikos sodo draugų klubas.
Botanikos sodo vykdomų mokslinių tyrimų kryptys yra susijusios su dekoratyviųjų augalų introdukcija ir aklimatizacija, augalų biologinės įvairovės tyrimais ex situ ir in situ, fenologiniais stebėjimais. Botanikos sodas yra Šiaulių universiteto studentų mokomoji ir tyrimų bazė. Taip pat, tai puiki vieta vaikams tyrinėti ir žaisti gamtoje. ŠU Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas.
Patogiausia atvykti – automobiliu arba turistiniu autobusu. Prie botanikos sodo vartų yra nemokama automobilių stovėjimo aikštelė.
Viešuoju transportu galima atvykti iki naujojo viaduko 13, 22 arba 24 autobusu (stotelė “Dubijos”). Pėsčiomis iki sodo galima ateiti per 10-15 minučių.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos arboretumas įkurtas 1991 m. šalia tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos (vėliau Aleksandro Stulginskio universiteto), 10 km į vakarus nuo Kauno miesto, šalia vakarinio aplinkelio ir kelio „Via Baltica“. Arboretumas užima 15,77 ha sklypą, šiaurės vakaruose besiribojantį su Parko gatve, o pietuose su patvenkto Graužės upelio vandens telkiniu. Vietovė lygi su nedideliu nuolydžiu pietų pusėn, atvira vėjuota.
Arboretumas sudarytas iš sistematinės kolekcijos ir 6 svarbesnių geografinių regionų (Centrinės Europos, Šiaurės Amerikos, Rytų Azijos ir Japonijos, Kaukazo, Sibiro, Lietuvos) floristinių kolekcijų. Iš viso auginama apie 900 rūšių ir smulkesnių taksonominių vienetų medžių, krūmų, lianų, paplitusių daugiausia vidutinio klimato juostoje, rečiau subtropinėse srityse.
Sistematinė kolekcija suprojektuota vadovaujantis vokiečių botaniko sistematiko Adolfo Englerio (1844-1930) sudaryta augalų filogenetinio vystymosi sistema. Eksponuojami augalai suskirstyti ir išdėstyti šeimomis, o šeimos – gentimis, pagal galimybes prisilaikant jų atsiradimo ir plėtotės Žemės rutulyje eiliškumo.
Nors arboretumas dar vis kuriamas, gausiausių šeimų rinkiniai jau pakankamai reprezentatyvūs. Erškėtinių šeimą atstovauja daugiau kaip 150 taksonominių vienetų, o pušinių, kiparisinių, klevinių, lanksvinių ir kai kurių kitų šeimų sukaupta po keliasdešimt taksonų.
Geografinių regionų floristinėse grupėse kaupiamos gamtinė teritoriją atstovaujančių augalų kolekcijos, ir formuojamos regionui būdingos sumedėjusių ir žolinių augalų bendrijos.
Ekspozicijos formuojamos derinant jas su klasikiniais parkų kūrimo principais. Arboretumo kolekcijos sudaro parkines kompozicijas. Arboretumo parkinis želdynas, šliedamasis prie universiteto mokomųjų pastatų, sudaro jaukią darbo ir poilsio aplinką Akademijos miestelio darbuotojams, gyventojams ir lankytojams.
Arboretumas lankomas kasdien, šviesiuoju paros metu, nuo balandžio mėn. 1 d. iki lapkričio mėn. 1 d. lankymas nemokamas.
VDU Žemės ūkio akademijosa arboretumo vadovas Juozas Girinas