Fitoncidiniai augalai – tarp teorijos ir praktikos

Klaipėdos universitetas, įgyvendindamas projektą (vadovė dr. (HP) Asta Klimienė) „Aplinką tausojančių augalų apsaugos priemonių panaudojimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, dešimtyje Lietuvos ūkininkų ūkių įrengė parodomuosius–eksperimentinius laukelius, organizuoją nemokamus seminarus, ūkininkų grupių susitikimus ir dalijasi patirtimi.

Eksperimento metu pirmą kartą Lietuvoje demonstruojama, kaip fitoncidiniai (vaistiniai) augalai gali daryti įtaką skirtingų rūšių daržovių apsaugai nuo kenkėjų. Laukeliai bus stebimi du metus. Šiuo tikslu pasiriktuose ūkiuose yra įrengti kopūstų, morkų, svogūnų bandomieji laukeliai, jie apsodinami vaistinės balzamitos, pipirmėtės, paprastojo čiobrelio ir paprastojo raudonėlio sodinukais. Stebimi daržovių būklės ir derliaus kokybės skirtumai, atsparumas kenkėjams ir ligoms, daržovėms augant tarp minėtų rūšių fitoncidinių augalų. Be to, visapusiškam palyginimui ir objektyvumui, papildomai įrengti dar du laukeliai, kur viename augančios daržovės apdorojamos įprastomis cheminėmis priemonėmis, kitame – nenaudojamos jokios augalų apsaugos priemonės (kontrolinis laukelis). Darbai atliekami pagal patvirtintą metodiką Aromatinių ir vaistinių augalų auginimas mūsų šalyje tampa taip pat verslu. Tačiau daugelis tokių augalų turi fitoncidinių savybių, taigi neatmestina galimybė juos panaudoti ir kaip fitosanitarinius augalus. Tokiems augalams gana stiprų kvapą suteikia juose esančios aromatinės medžiagos (organinės rūgštys, eteriniai aliejai ir kt.). Todėl manoma, kad fitoncidinių augalų skleidžiamas aromatas gali atbaidyti skraidančius ir ropojančius daržo augalų kenkėjus bei daryti įtaką jų populiacijų reguliavimui, o tuo pačiu – gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose. Naudojant tik cheminius preparatus ilgainiui kenkėjai adaptuojasi prie naudojamų medžiagų. Be to, pastaraisiais metais ir vartotojai per rinką spaudžia ūkininkus kuo mažiau naudoti chemines medžiagas, siekiant užauginti sveikesnę ir kokybiškesnę produkciją. Tai ne tik ekologinių, biodinaminių, sveikuoliškų daržininkystės ūkių pagrindinė problema – kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Per didelis cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės saugojimu.

Iki šiol Lietuvoje nėra taikoma praktika daržo augalų kenkėjų bei ligų kontrolei naudoti fitoncidinius (fitosanitarinius) augalus. Todėl projekto vykdymo metu eksperimente naudojami keturi fitosanitariniai augalai (vaistinė balzamita, pipirmėtė, paprastasis raudonėlis ir paprastasis čiobrelis) bei tiriamas jų poveikis daržo augalų (kopūstų, morkų ir svogūnų) apsaugai nuo kenkėjų. Žemiau trumpai detalizuoti minėti fitosanitariniai augalai, yra pakankamai populiarūs Lietuvoje, gerai auga, nėra lepūs bei turi ryškias fitoncidines savybes.

Vaistinė balzamita – astrinių šeimos žolinis augalas, kuris 19 amžiuje buvo dažnai darželiuose auginamas, tačiau dabartiniu metu yra primirštas. Augalas daugiametis, Lietuvoje dažniausiai užauga iki 30–50 (80) cm aukščio, kvapnus. Šakniastiebis trumpas, šakotas. Stiebai statūs, apaugę plaukeliais, mažai šakoti. Lapai lancetiniai, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai, smulkesni. Žydėti pradeda antraisiais vegetacijos metais. Žydi rugpjūčio – spalio mėnesiais. Žiedai balti, arba šviesiai geltoni, susitelkę į sudėtinius skėtinius žiedynus. Vaisiai briaunoti, 2 cm ilgio. Dauginasi atžalomis. Vaistinė balzamita, kaip dekoratyvinis augalas, auginamas darželiuose, soduose, gėlynuose. Balzamitos žolėje yra eterinio aliejaus, rauginių, mineralinių, karčiųjų medžiagų.
Pipirmėtė – taip pat daugiametis žolinis augalas, notrelinių šeimos, būdingo specifinio kvapo, 30–90 cm aukščio, išsišakojusiu, keturbriauniu stiebu, prie kurio prisitvirtinę kotuoti, priešiniai, pailgai kiaušiniški, tamsiai žali, dantyti lapai. Žiedai susitelkę šakų ir stiebo viršūnėse į varpos pavidalo žiedynus. Vainikėlis šviesiai rausvas arba rausvai violetinis. Žydi liepos – rugsėjo mėnesį. Vaisius – rudas riešutėlis. Tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi tik vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais.
Paprastasis čiobrelis – 10–15 cm aukščio, daugiametis, notrelinių šeimos aromatingas, labai šakotas augalas. Stiebas plonas, gulsčias, viršutinėje dalyje apvalus arba nežymiai keturbriaunis, plaukuotas, pamate įsišaknijantis. Lapai priešiniai, 5–10 mm ilgio, linijiški, pailgi, liaukingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai į varpas susitelkę. Vainikėlis dažniausiai šviesiai purpurinis. Vaisius iš 4 tamsių riešutėlių. Riešutėliai beveik apvalūs, tamsiai rudi, apie 0,6–1 mm skersmens. Žydi birželį–liepą. Vaisiai pribręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Paprastasis raudonėlis – daugiametis, apie 40–50 cm aukščio, notrelinių šeimos žolinis augalas. Stiebas stačias, beveik visai apvalus, rausvas, šakotas, plaukuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, lygiakraščiai ar smulkiai dantyti. Smulkūs rausvai violetiniai žiedai susitelkę stiebo viršūnėje į skėtiškas šluoteles. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis.

 

Visi daugiamečiai fitosanitariniai žoliniai augalai buvo sodinami į iš anksto paruoštą derlingą dirvožemį, kuriame lygiagrečiai yra auginamos daržovės: morkos, svogūnai ir kopūstai. Parodomųjų bandymų laukeliuose daugiametės vaistažolės buvo sodinamos daigais kas 25–30 cm, vienoje eilėje. Nuėmus daržovių derlių, nupjaunama šių augalų antžeminė dalis ir paliekami žiemoti. Sekančiais metais tarp jų vėl bus sodinamos daržovės keičiant sėjomainą. Pažymėtina, kad visi naudojami fitoncidiniai daugiamečiai augalai intensyviai plinta šaknų atžalomis, todėl labai greitai gali pradėti stelbti kultūrinius daržo augalus, išplisti į tarpueilius. Siekiant apriboti jų nepageidaujamą išplitimą, galima šių augalų auginimo alternatyva – sodinimas vazonuose. Vazonai turi būti apie 20–25 cm skersmens, su skylutėmis dugne. Vieno metro atkarpoje įkasami 3 vazonai su pasodintomis atitinkamomis vaistažolėmis. Projekto vykdymo metu skirtinguose rajonuose organizuojamų nemokamų seminarų dalyviams įteikiami pažymėjimai.

 

2019-03-21
Bundančioje gamtoje kvietė išmokti „kvėpuoti gyvenimu“
Daugiau
2019-03-19
Kaune pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis – tikroji metasekvoja
Daugiau
2019-03-19
Kvietė minėti „Paukščių dieną“
Daugiau
2019-02-22
Renginiai botanikos soduose / 2019
Daugiau