Gėlių paroda „Lelija Mindaugo karūnai“ VU Botanikos sode
VU Botanikos sode Kairėnuose – jau gražia tradicija tapusi vasaros žiedų paroda LELIJA MINDAUGO KARŪNAI.
Lietuvos valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas kviečia į gėlių parodą LELIJA MINDAUGO KARŪNAI. Čia akį trauks įvairiausių rūšių ir veislių lelijų, viendienių, rožių ir kitų vasarą žiedais džiuginančių augalų, kolekcionuojamų sodo skyriuose Kairėnuose ir Vingyje. Parodą papildys žavios dekoratyvinių miežių (mutantų) puokštės ir gigantiškos atogrąžų žolės.
Gėlių parodos atidarymas 2021 m. liepos 2 d. 14.00 val. (lankymas iki 19.00 val.) VU Botanikos sodo Muziejuje Kairėnuose!
Paroda veiks liepos 3–6 d. nuo 12.00 val. iki 19.00 val.
Eksponatus ruošia augalų kolekcijų skyriaus ir Vingio skyriaus specialistai. Tai jau septintoji VU Botanikos sodo specialistų rengiama įspūdingiausių liepos mėnesio žydinčių augalų paroda. Parodos lankytojai galės taip pat susipažinti su projekto „Botanikos sodai kaip dalis Europos kultūros paveldo“ stendinių pranešimų paroda ir leidiniais, ir tapybos kinų technika paroda „Ten kur auga lotosas“.
Tradiciškai šių metų parodos puošmena – LELIJA. Tai ypatingos gėlės, savo stambiais, išraiškingais žiedais bei aromatu traukiančios dėmesį pačiame vasaros įkarštyje. Stilizuotas lelijos žiedas mums pažįstamas kaip fleur-de-lis simbolis, dėl katalikybės įtakos paplitęs Renesanso Europoje ir puošiantis ne vienos dinastijos ar garsios giminės herbus. Lelijos ornamentas yra mėgstamas tradiciniuose lietuvių audimų, siuvinėjimo raštuose, apie jas dainuojama liaudies dainose.
Lelijos yra lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai, žoliniai, svogūniniai augalai, kurių svogūnėliai žiemoja dirvoje, kai rudenį apmiršta antžeminė augalo dalis. Paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato ir paatogrąžio zonų rajonuose. Pasaulyje lelijos auginamos jau daugiau kaip 3000 metų. Šiuo metu lelijų veislės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. VU Botanikos sode Kairėnuose 1992 m. buvo pradėtos rinkti ir auginti Lietuvos selekcininkų sukurtos lelijų veislės ir hibridai. Pastaraisiais metais kolekcija papildyta naujomis užsienyje ir Lietuvoje sukurtomis lelijų veislėmis, hibridais, taip pat rūšimis. Auginamos Lietuvos selekcininkų P. Balčikonio, J. Proscevičiaus, J. A. Liutkevičiaus, E. Dambrausko, Ninos ir Vladimiro Eicher-Lorkų, J. E. Tarvido, V. Vyšniauskienės sukurtos lelijos.
Ne visi žino, kad Lietuvos gamtoje galima aptikti ir savaime augančių lelijų, nors jos ir retos. Tai miškinė lelija (Lilium martagon), liaudiškai dar vadinama Jėzaus lelija. Apskritai miškinės lelijos suprantamos kaip penkių rūšių lelijos (Lilium distinchum, Lilium hansonii, Lilium martagon, Lilium medeoloides, Lilium tsingtauense) ir iš jų išvesti lelijų hibridai. Kartais šios lelijos įvardijamos ir kaip „Turk’s caps“ (turkiškos kepurės), mat L. martagon žiedai išties primena turkišką turbaną.
Lilium martagon (nuotraukoje) vienintelė savaime auga Europoje, kitos iš paminėtų aptinkamos Korėjoje, Rusijos pakraštyje netoli Japonų jūros, Japonijoje, Kinijoje. Šias ir kitas lelijas pamatysite gėlių parodoje.
Tačiau, jeigu rinktume mėgstamiausias liepos gėles, į priekį turbūt išsiveržtų rožės. Šiuo metu Botanikos sode Kairėnuose šalia senojo parko liepų alėjos 1,5 ha plote auginama 80 pavadinimų senovinių, 79 pavadinimų modernių krūminių bei 16 veislių poliantinių rožių, o Vingio skyriuje – 150 veislių (550 krūmų) pagrindinių rožių grupių, kurios beveik nepertraukiamai žydi iki vėlyvo rudens. Nors pavasaris ir vėlavo 2 savaitėmis, kai kurios rožės pražydo net anksčiau nei įprasta, gaila, dėl neįprastų karščių jos greičiau ir peržydėjo… Dabar Vingio skyriaus kolekcijoje žydi floribundinių, arbatinių-hibridinių, modernių krūminių, poliantinių bei angliškų rožių grupių įvairiaspalvės veislės.
Parodoje pamatyti galima įvairių dekoratyvių augalų ekspozicijas. Naujovė – gigantiškos ATOGRĄŽŲ ŽOLĖS. Kiekvienas galės pasimatuoti savo ūgį prie Pietryčių Azijos žolės leopardinio amorfofalo (Amorphophallus konjac K.Koch), kurio lapas siekia daugiau negu 1 metrą. Stovint po skėčio pavidalo ažūriniu, į šimtus lapelių suskaldytu lapalakščiu, nublanksta prisiminimai apie pavasarį žiedyno skleistą pūvančios mėsos kvapą… Tai daugiametė, šakniagumbinė, išskirtinio dydžio vasaržalė žolė. Įdomu tai, kad amorfofalo gumbus žmonės naudoja maistui, ypač makaronų gamybai. Shirataki yra pagaminti būtent iš amorfofalų miltų. Lietuvoje leopardinis amorfofalas (nuotraukoje) auginamas uždarose patalpose, tik atkreipiame dėmesį, kad jų gumbus reikia mokėti paruošti, kad nenusinuodytum.
Kitas įdomus parodos eksponatas yra TYRULINĖ ERIKA (Erica tetralix) ‘Tina’. Ši erika – vienintelė iš daugiau kaip 800 pasaulyje žinomų erikų rūšių – auga ir Lietuvoje: durpynuose, viržynuose, pelkėtuose miškuose. Ji saugoma, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai visžalis krūmokšnis glaustomis, kylančiomis šakomis, šviesiai rožiniais žiedais.
Veislė ‘Tina’ išvesta 1967 m. Nyderlanduose (Boskope) ir pavadinta selekcininko (M. Zwijnenburg) dukters vardu. Veislei pradžią davė gamtoje, viename viržyne rastas augalas. ‘Tina’ (nuotraukoje) tankesnė ir kompaktiškesnė už rūšinį augalą, lapija labiau sidabriška, žiedai blyškiai rausvi, su vos matomu violetiniu atspalviu.