„Materia medica“: paroda, skirta farmacijos mokslo istorijai
2025 m. balandžio 3 – gegužės 10 d. LSMU Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje vyksta paroda Materia Medica, kurią organizuoja LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos farmacijos sąjunga. Materia medica atskleidžia tautų tradicinės medicinos turtingumą, ištakas, bendradarbiavimo galimybes ir apibrėžia gydymo filosofiją.
Istorinės žinios apie Materia medica
Materia medica – lietuvių kalba reiškianti „vaistines medžiagas“ – nuo neatmenamų laikų mezgė ryšį tarp skirtingų tautų ir žemynų, apjungdama kultūros ir gamtos paveldą. Tai farmacijos mokslo istorijos dalis apie augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės biologiškai veikliųjų medžiagų gydomąsias savybes. Šį terminą pirmą kartą paminėjo I a. senovės graikų gydytojas, farmakognozijos mokslo tėvas Pedanijus Dioskoridas novatoriškame veikale „De Materia Medica“ („Apie vaistines medžiagas“) – išsamioje farmakopėjoje, kurioje kataloguojama maždaug 600 rūšių vaistinių augalų, 35 rūšys gyvūnų ir 90 tipų mineralų, skirtų medicinai.
Šis veikalas vertingas medicinai, farmacijai ir toksikologijai. Be to, jame buvo pateiktas sistemingas požiūris į vaistinių medžiagų klasifikavimą ir apibūdinimą, tapęs pagrindu šiuolaikinei farmakologijai ir teismo toksikologijai. Jame pateikiama išsami informacija apie daugiau nei 1 000 vaistų, pagamintų iš šių objektų, ir aprašyta daugiau kaip 4 700 nemedicininio naudojimo atvejų.
Vaistinių medžiagų informacijos sklaida Lietuvoje
Pagal lietuvių tradiciją, Materia medica informacija buvo perduodama bendraujant tarpusavyje, iš lūpų į lūpas.
1819 m. gegužės 17 d. Vilniaus universiteto farmacijos, farmakologijos ir teismo medicinos profesorius Johanas Fridrichas Volfgangas įkūrė pirmąją Lietuvoje Farmacijos draugiją – Vilniaus Medicinos draugijos Farmacijos skyrių. 1820 m. buvo išleistas Europinio lygio pirmasis periodinis farmacijos žurnalas „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“ („Vilniaus farmacijos užrašai“) lenkų kalba – tai buvo svarbus veiksnys Materia medica ir Lietuvos farmacijos mokslo vystymuisi. Šiame leidinyje pateikiama mokslinė literatūra apie vaistinę augalinę žaliavą, tyrimus, augalinių vaistinių preparatų gamybą bei jų taikymą gydymui Lietuvoje ir kitose šalyse.
1883 m. įsteigtas farmakognostinės medžiagos muziejus, kuriame prof. Jan Kazimierz Muszyński (1884-1957) vadovavo farmacijos ir medicinos studentų vaistinių augalų mokslo ir praktikos darbams, kūrė mokomąsias knygas.
Simonas Daukantas (1793 –1864) vienas pirmųjų rašė knygas, kuriose ragino naudoti ligų gydymui miške augančių augalų vaistinę žaliavą: beržų pumpurus, liepų žiedus, kurie tuo metu jau buvo superkami vaistinėse.
Žemaitijos etnografiniame regione florą, tame tarpe ir vaistinius augalus, tyrinėjo Jurgis Ambraziejus Pabrėža OFM (1771–1849), kuris yra vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, Lietuvos floros tyrinėtojų, farmakognostų ir botanikų.
Lietuvos universitete (dabar Vytauto Didžiojo universitete) prof. Kazimieras Grybauskas 1948 m. sukūrė Respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją (RFMD) ir perteikė Materia medica žinias daugiau kaip 230 straipsnių ir 17 atskirų leidinių.
1990 m. spalio 13 d. Respublikinė farmacininkų mokslinė draugija performuota į Lietuvos farmacijos sąjungą (LFS), kurios prezidentu ir „Lietuvos farmacijos žinios“ redaktoriumi buvo prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius.
Dabar LSMU Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, kitų Lietuvos mokslo institucijų archyvuose, bibliotekose saugomi rankraščiai, disertacijos, monografijos, moksliniai leidiniai, kuriuose farmacijos mokslo duomenys yra pagrindas Lietuvos Materia Medica – Vaistinių medžiagų – sąrašo sudarymui.
Tuo tarpu LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje veikiančioje parodoje „Materia medica“ atskleidžiama istorinė medžiaga, vienijanti Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą – dabar LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų ir Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrių – dabar VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorių.
