Monografijos apie prof. Ž. E. Žiliberą pristatymas Kaune, Žilibero gatvėje
Gegužės 21 d. sode pristatyta Mykolo Riomerio universiteto prof. dr. Arnaud Parent monografija „Gyvenimas, paaukotas žmonėms ir mokslui. Profesoriaus, gydytojo, botaniko Jean-Emmanuelio Gilbert’o (1741–1814) gyvenimas ir veikla“. Čia susitiko socialinių, humanitarinių, žemės ūkio, technologijos, gamtos bei medicinos ir sveikatos sričių mokslininkai, specialistai, studentai ir politikai.
Renginį organizavo VDU Botanikos sodas ir Gamtos mokslų fakultetas, LSMU Farmakognozijos klubas, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacijos „Aromas Itinerarium Salutis“ (AIS) Lietuvos darbo grupė.
Renginio moderatorė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, kreipdamasi į gausiai susirinkusią auditoriją, pristatė monografijos autorių, prancūzų kilmės istoriką prof. dr. Arnaud’ą Parent’ą, kuris Mykolo Romerio universitete dėsto prancūzų kalbą ir prancūzų šalityrą.
2018 m. mokslininkas Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universitetu jungtinėje doktorantūros studijų programoje apgynė daktaro disertaciją tema „Prancūzai Abiejų Tautų Respublikos pertvarkyme Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu (1764–1795)“. Jau tuomet profesorių sudomino gydytojo, gamtininko ir mokslininko Žano Emanuelio Žilibero (pranc. Jean-Emmanuel Gilibert) veikla, vykdyta jo įvairiais gyvenimo laikotarpiais skirtingose šalyse.
Monografijos autorius savo gimtąja prancūzų kalba analizavo rankraščius Lietuvos, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Prancūzijos archyvuose. Surado originalių naujų, nenaudotų šaltinių Berno miesto, Ciuricho centrinės ir Upsalos universiteto bibliotekose, Vienos gamtos istorijos muziejuje. Tuo pagrindu rengė ir skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, publikavo mokslinius straipsnius, kurie dabar ir sudaro šios monografijos pagrindą.
VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, sveikindamas atvykusius svečius, minėjo, kad Lietuvoje Ž. E. Žilibero atminimui Kaune, prie VDU Botanikos sodo, yra Ž. E. Žilibero gatvė, o Vilniuje 1999 m. prie Pilies g. 22 namo pritvirtinta paminklinė lenta (archit. Asta Račkauskienė) su užrašu: „Šiame name 1781 m. lapkričio 24 d. buvo įkurtas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (Collegium Medicum) – pirmoji aukštoji medicinos mokykla Lietuvoje. Čia, Medicinos kolegijos kieme, 1781–1797 m. augo pirmasis Lietuvoje universitetinis botanikos sodas, įkurtas žymaus prancūzų botaniko ir mediko Žano Emanuelio Žilibero (Jean Emmanuel Gilibert, 1741–1814)“.
VDU Botanikos sodo direktorius pabrėžė, kad siekdamos plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, Lietuvos mokslo taryba ir Prancūzijos „Campus France“ organizacija įgyvendina dvišalio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programą „Žiliberas“.
Vaikystė, medicinos studijos ir sudėtingos situacijos Prancūzijoje 1741 – 1775 metais
Prof. dr. Arnaud Parent, pristatydamas monografiją, papasakojo apie jos atsiradimo aplinkybes ir tyrimo šaltinius. Jis nuosekliai nubrėžė prof. Žano Emanuelio Žilibero gyvenimo kelią – nuo vaikystės ir medicinos studijų, darbo Prancūzijoje iki akademinės veiklos bei jo indėlio kuriant botanikos mokslą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK).
1741 m. gimęs Ž. E. Žiliberas augo ir mokėsi Lione, mediciną studijavo Monpeljė (Montpellier), kur apgynė daktaro disertaciją tema „Apie gamtos galią gydyti ligas“. Pasitikėjimą gamtos galiomis jis išsaugojo visą gyvenimą, tai atsispindi ir vėlesniuose jo darbuose. Jaunasis mokslininkas, įgijęs mokslo laipsnį medicinos srityje, persikėlė į Liono apylinkes: dirbo gydytoju, rinko vaistinius augalus, kuriuos panaudojo praktiniam ligų gydymui ir sudarė jų herbarą.
1768 m. mokslininkas buvo paskirtas vadovauti Liono universiteto Anatomijos, chirurgijos ir gamtos istorijos katedrai. Jo skaitomos botanikos paskaitos sudomino studentus. Ž. E. Žiliberas nusprendė įkurti botanikos sodą (augalai jam buvo ne vien mokslinių tyrimų objektas, bet ir gydymo priemonė) ir valstybė šiam tikslui numatė lėšų, kurių vėliau neskyrė. Ž. E. Žiliberas pats turėjo sumokėti darbininkams ir galiausiai bankrutavo, o kad padengtų skolas, buvo priverstas ieškotis naujo darbo.
Prof. Arnaud Parent, pristatydamas savo monografiją, atkreipė klausytojų dėmesį į Ž. E. Žilibero patirtas traumas ir ne pačius geriausius ugdymo metodus, stipriai paveikusius jo vaikystę, aprašomus knygoje „Medicininė anarchija“ (L’anarchie médicinale, 1772). Visa tai turėjo įtakos naujų pedagogikos ir ugdymo metodų kūrimui, kuriuos jis taikė dėstydamas mediciną ir gamtos mokslus Gardine ir Vilniuje.
Autorius pažymėjo, kad prancūzų mokslininkas rūpinosi Gardino, o vėliau – Vilniaus universiteto Botanikos sodais ir Botanikos katedra. Ž. E. Žiliberas vykdė LDK floros tyrimus ir nuolat gydė ligonius, panaudodamas vietinės floros vaistinius augalus, jis turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos vaistininkystės ir liaudies tradicijomis.
1775 m. spalio mėnesį Ž. E. Žiliberas, grafo Antano Tyzenhauzo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės iždininko ir valstybės ekonomikos valdytojo kvietimu, iš Prancūzijos atvyko į Gardiną, kūrė Karališkąją medicinos mokyklą ir buvo paskirtas šios mokyklos organizatoriumi – direktoriumi. Be to, Gardino priemiestyje mokslininkas įkūrė Botanikos sodą (Hortus Grodnensis), kuris tuo laikotarpiu tapo vienu gražiausių bei žinomiausių botanikos sodų Europoje.
Ž. E. Žilibero vaidmuo Lietuvos medicinos ir botanikos mokslo plėtrai XVIII amžiuje
1781 m., Gardine uždarius medicinos mokyklą ir nutrūkus kitų numatytų darbų finansavimui, Vilniaus akademijos rektoriaus Martyno Počobuto kvietimu, Ž. E. Žiliberas iš Gardino atvyko į Vilnių ir tapo pirmuoju Vilniaus akademijos Gamtos istorijos katedros profesoriumi ir vadovu. Jis atsivežė augalų ir mineralų kolekciją. 1782 m. Medicinos kolegijos kieme (dabar Pilies g. 22 kiemas) įsteigė universiteto botanikos sodą ir oranžeriją. Be to, įrengė zoologijos kabinetą, eksponavo atsivežtą kriauklių kolekciją, žvėrių, paukščių iškamšų, žuvų ir vabzdžių rinkinius.
Ž. E. Žiliberas pirmasis pradėjo Lietuvos floros tyrimus Gardino ir Vilniaus apylinkėse. Surinktą medžiagą aprašė penkių dalių veikale „Flora Lituanica“. Šiame veikale charakterizuotos 778 augalų rūšys, nurodant jų augimo vietą, vegetacijos laiką, augalų praktinį panaudojimą.
1783 m. Ž. E. Žiliberas išvyko iš Vilniaus į Varšuvą, vėliau į Lioną dėl kai kurių asmenų nenoro suprasti jo tyrimų mokslinės vertės ir dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių (bandyta jį nunuodyti). Grįžęs į Lioną,dirbo gydytoju, tyrinėjo apylinkių florą.
1792 m. Ž. E. Žiliberas tapo Mokslų ir taikomųjų menų instituto gamtos mokslų profesoriumi. 1793 m. vasarį buvo išrinktas Liono meru. Dalyvavo Prancūzijos revoliucijos įvykiuose, buvo apkaltintas kontrrevoliucija ir uždarytas į kalėjimą. Lioniečiai pakilo ginti savo mero ir netrukus profesorių iš kalėjimo paleido.
1795 m. pradėjo dirbti Rono centrinėje departamento mokykloje gamtos mokslų profesoriumi, įsteigė botanikos sodą ir gamtos muziejų. Žanas Emanuelis Žiliberas mirė 1814 metais.