Tradiciniai darželiai Lietuvos sodybose
Pavasarį daugelis daržininkų bei sodininkų mėgėjų domisi, kokių sėklų įsigyti ir ką šiais metais pasisėti. Vilniaus universiteto botanikos sodas kviečia susipažinti su tradiciniais senųjų darželių augalais Lietuvos sodybose.
Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtingose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti.
Kas lėmė augalų pasirinkimą? Augalų atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės augalo savybės. Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms. Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta.
Iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.
Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017–2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos – Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Kaip matome žemiau pateikiamoje lentelėje, buvo vertinami vienmečių, dvimečių, daugiamečių ir medėjančių augalų bendrasis rūšių skaičius, išskiriant tradicinių darželių augalų, savaiminių Lietuvos augalų ir invaziniams augalams priskiriamų augalų rūšis.
Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga – vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai. Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Svetimžemiai, kurie pritapo augti mūsų klimato sąlygomis ir buvo pamėgti sodybų šeimininkų, laikomi tradiciniais (senoviniais) darželio augalais. Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų (skliaustuose nurodoma sodybų, kuriose buvo aptikti augalai, skaičius) buvo puikusis
Darželinės pilnavidurės tulpės
bijūnas (35), darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33), poetinis narcizas (31), šluotelinis flioksas ir šiurpinis gvazdikas (29), paprastosios alyvos (27), žalioji rūta (25), darželinė našlaitė (24), paprastasis buksmedis (23), didžiagraižis jurginas ir tigrine (raiboji) lelija (22), tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21). Tik 1–5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’, rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso, smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis, darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė. Dar pavyko aptikti vėliau žydinčias pilnavidures ir obuoliais kvepiančias darželines tulpes.
Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų. Tai šliaužiančioji vaisgina, laiškinis česnakas, vaistinis smidras, tankiažiedis ir plačialapis katilėlis, rudeninis vėlyvis, raudonoji žiognagė, triskiautė žibuoklė, paprastoji jonažolė, šilinė perkūnropė, stoginė šilropė, sibirinis vilkdalgis, paprastoji sukatžolė, paprastoji šilagėlė, paprastasis burbulis, paprastasis čiobrelis, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, šiurpinis gvazdikas, paprastasis sinavadas, trispalvė našlaitė, vaistinis putoklis ir kt.
Didžiagraižiai jurginai
Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose. Nuo XIV–XV amžiaus darželiuose auginami: vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis. XVI–XVII amžiuje darželiuose pasirodė aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas. paprastosios alyvos.
XVIII–XIX amžiuje darželiuose auginamų augalų sąrašą papildo čiaudulinė kraujažolė, darželinis gludas, didysis pentinius, šluotelinis flioksas, dailieji auskarėliai, goštautinė gaisrena, paprastoji kosmėja, darželinis jazminas, plunksnalapė rudbekija, darželinė rožūnė, balzaminis skaistenis.
XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai, darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė. Beveik visus aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode. Tikimės, kad juos, išlaikiusius šimtmečių išbandymus, pamilsite ir galėsite jais gėrėtis savo sodybose.
Šaltinius, daugiau nuotraukų ir platesnę informaciją rasite VUBS svetainėje