VDU Botanikos sodo apynyno derlius iškeliavo į mažuosius bravorus
VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje būriavosi tikro naminio alaus entuziastai. Čia vykusioje „Apynėlio derliaus dienoje“ buvo skinamas Botanikos sodo apynyno derlius, dalijamasi patirtimis ir aktualia informacija, gimė tolimesnio bendradarbiavimo idėjos.
„Šių metų derlius – mažesnis nei kitais metais: vasara buvo karšta, trūko drėgmės. Tačiau tikimės, kad apynių kokybė bus geresnė – spurgus pasiekė daug saulės spindulių. Renginio metu nuskintą derlių dovanojome tikro naminio alaus entuziastams, kurie gamina lietuvišką alų – naudoja tik lietuviškus produktus“, – sakė VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius, apynių kolekcijos puoselėtojas Kęstutis Obelevičius. Anot K. Obelevičiaus, smulkieji aludariai VDU Botanikos sodo apynyną vertina: čia – vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima gauti Lietuvoje užaugintų lietuviškų veislių. Dar nesibaigus antrą kartą organizuotam renginiui, pradėta planuoti kitų metų „Apynėlio derliaus diena“.
Unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija užima apie 10 arų plotą, joje surinkta 30 veislių ir 19 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių. Paprastojo apynio veislės ir kolekciniai pavyzdžiai įvertinti biologiškai veikliųjų junginių kokybės ir kiekybės pagrindu – mokslinei kolekcijai ex situ suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusas.
Šios kolekcijos kūrimas ir moksliniai tyrimai VDU Botanikos sode pradėti beveik prieš šimtą metų. 1924–1949 m. tyrinėjimų mokslinis vadovas prof. dr. Kazimieras Grybauskas tyrė kultūrinių apynių veisles iš įvairių Europos šalių, siekė nustatyti jų tinkamumą auginti Lietuvos klimato sąlygomis. 1952–1975 m. tyrinėjimų mokslinis vadovas dr. Stasys Gudanavičius, taikydamas hibridizacijos metodą, sukūrė penkias paprastojo apynio veisles: ˈFredos derlingiejiˈ, ˈFredos tauriejiˈ, ˈKauno ankstyviejiˈ, ˈKauno gražiejiˈ ir ˈRaudoniaiˈ, tinkamas auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ištirtas šių augalų veislių atsparumas ligoms ir kenkėjams bei jų morfologinės, cheminės savybės ir įvertintas spurgų derlius.
Į „Apynėlio derliaus dieną“ atvyko bei patirtimi bei galimybėmis su smulkiaisiais aludariais dalijosi Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius, Aplinkos inžinerijos katedros vedėja Ina Živatkauskienė, Maisto technologijos katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė. Svečiai iš Kauno kolegijos lankėsi ir pomologijos kolekcijose, kur su vyresn. mokslo darbuotoju prof. Dr. Remigijumi Daubaru bei kolekcijų kuratoriais buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės.
