Paskutinį vasaros penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune mokslininkai, selekcininkai ir kolekcininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos buvo pakviesti į Baltijos sodo atidarymą. Šioje unikalioje botaninėje ekspozicijoje auginami tik lietuviškų, latviškų ir estiškų veislių dekoratyviniai augalai. Kaip atidarymo metu sakė šios ekspozicijos sumanytojas, VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, kolekcija kaupiama tam, kad būtų surinktos ir išsaugotos Baltijos šalyse išvestos dekoratyvinių augalų veislės, kurių didelė dalis išvesta selekcininkų mėgėjų, todėl jos yra nekomercinės ir retos.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode jau nuo seno auginamos lietuviškos bijūnų veislės. Dar 1947 metais dr. Ona Skeivienė išvedė ir oficialiai užregistravo tokias ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui pažįstamas veisles kaip ‘Freda’, ‘Garbė Motinai’, ‘Maironis’, ‘Professor K. Grybauskas’, ‘Skeivienės Vėlyvasis’ ir ‘Virgilijus’, kurios sode auginamos iki šiol.
„Mūsų rožyne jau turėjome nemažai latviškų ir estiškų rožių veislių, kurias dovanojo Talino botanikos sodas ir Latvijos nacionalinis botanikos sodas. Tad turimos kolekcijos įkvėpė sukurti naują – Baltijos šalių dekoratyvinių augalų ekspoziciją“, – apie ekspozicijos atsiradimą pasakoja A. Balsevičius.
2020 metais pradėtos rinkti ir Lietuvos selekcininkų mėgėjų išvestos dekoratyvinių daugiamečių augalų veislės, siekiant jas išsaugoti ir sukurti lietuviškų dekoratyvinių augalų kolekciją. Prie Baltijos sodo idėjos mielai prisijungė ir kiti Baltijos šalių botanikos sodai: Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas, Latvijos nacionalinis botanikos sodas, Latvijos universiteto botanikos sodas, Vilniaus universiteto Botanikos sodas, Talino botanikos sodas ir Tartu universiteto botanikos sodas.
Įdomu tai, kad praktiškai visi augalai yra gauti užmegztų tarpinstitucinių ir tarpasmeninių ryšių dėka – padovanoti, išmainyti, tad pirkti teko vos keletą eksponatų. Pavyzdžiui, tokiu būdu buvo surinktos visos šiuo metu esamos latviškos rožių veislės.
Daugybę estiškų veislių augalų kuriamam Baltijos sodui padovanojo legendinė Estijos gėlininkė Marika Vartla, o lietuviai gėlių selekcininkai Algirdas Gražys, Edvinas Misiukevičius, Genovaitė Pociulienė, Danutė Simonaitienė, Edmundas Kondratas, Kazimieras Rimkus, Kęstutis Vyšniauskas ir Viktorija Vyšniauskienė padovanojo savo išvestas veisles, kurias visas galima apžiūrėti ir pasigrožėti naujoje ekspozicijoje.
Baltijos sode auginami ir VDU Botanikos sodo darbuotojų išvestų veislių augalai.
Tarp lietuviškų augalų veislių gausu ne tik bijūnų, viendienių ar ežiuolių, bet esama ir jukų, šluotsmilgių, žibuoklių. Tarp latviškų veislių gėlių ir krūmų gausu rožių, rododendrų, viendienių. Estiškų veislių įvairovę pristato ne tik daugiametės gėlės, bet ir medžiai bei krūmai – alyvos, eglės, klevai, šermukšniai.