Raktažoles (Primula L.) šiais metais kovo mėnesį pakando šalnos, bet saulėtas ir šiltas balandis jas atgaivino ir paskatino sužydėti. Vilniaus universiteto botanikos sode auginamos įvairių rūšių ir veislių raktažolės. Savo spalvomis labiausiai jos džiugins nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. Šios pavasarinės gėlės vertinamos dėl žiedų, plačios spalvų paletės, nereiklumo bei spartaus vegetatyvinio dauginimosi. Dažniausiai raktažolės auginamos dalinėje paunksmėje, kur vanduo lėčiau garuoja iš dirvos. Kaitrių, saulės kaitinamų vietų raktažolės visai nemėgsta. Čia jos greit nužydi, o žiedeliai būna smulkūs, ir atvirkščiai, gausiau ir ilgiau žydi, kai pavasaris būna drėgnesnis ir lietingas.
Patarimai norintiems auginti: raktažolėms dirva turi būti puri, derlinga, laidi vandeniui ir vidutinio sunkumo. Todėl žemę geriausia patręšti kompostu ar gerai perpuvusiu gyvulių mėšlu. Drėgnesnėse dirvose reikia įrengti drenažą iš rupaus žvyro 20–30 cm gylyje. Augalus turime persodinti kas 3–4 metus. Tai galima atlikti per visą vegetacijos laikotarpį, tačiau tinkamiausias laikas yra pavasaris ir rugpjūtis-rugsėjis. Rudenį pasodintos, raktažolės greitai prigyja, tvirtai įsišaknija ir geriau žydi kitais metais. Pavasarį žydinčių raktažolių kereliai dalijami dauginimui. Persodintas raktažoles būtina laistyti mažiausiai 10 dienų.
Augalai tręšiami keletą kartų sezono metu: pavasarį prieš žydėjimą ir liepos pab. – rugpjūčio pr. Azotinėmis trąšomis tręšiamos tik anksti pavasarį prasidėjus augimui (po 30 g į lysvės kvadratinį m. amonio sulfato ar salietros). Rudenį tręšiama mineralinėmis trąšomis po 50-60 g. superfosfato ir tiek pat kalio druskos. Puoselėjamos raktažolės žydi gausiai!
VU botanikos sodo raktažolių kolekciją renka ir augina Sandra Gataveckienė. Apie kolekciją daugiau skaitykite: https://bit.ly/2XmqEsh