Viena simboliškiausių gėlių – kardelis

Vieniems kardeliai yra rudens pranašas, kitiems – prisiminimas apie Rugsėjo 1-ąją, tretiems asociacija su Baltijos kelio simboliu, ketvirtiems daug kantrybės ir darbo reikalaujantis pomėgis, o daugeliui jie tiesiog labai gražūs…

Kardelis (Gladiolus) patenka į penkių populiariausių pasaulyje skinti tinkančių augalų sąrašą. Sukurta keliolika tūkstančių kardelių veislių. Lietuvoje populiariausi augalai yra kardeliai – su jais sėkmingiausiai atliekama selekcija ir dirba daugiausiai selekcininkų. Jie vertinami dėl žiedų spalvų įvairovės, palyginti nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi. Kardelių žiedų spalvų paletė labai plati – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos spalvos. Vilniaus universiteto Botanikos sode sukaupta ir saugojama unikali kardelių veislių kolekcija (156 veislės, iš jų 139 Lietuvos selekcininkų sukurtos).

Seniausios žinios apie kardelį aptinkamos graikų botaniko Teofrasto raštuose III a. pr. Kr. Vėliau Plinijus Vyresnysis kardelį aprašė kaip vaistinį augalą. Manoma, kad jis pirmasis pavadino šį augalą Gladiolus. Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, kur žinomos 255 jų rūšys. Laikui bėgant iš paplitusių ir jau kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės. Pirmuosius kardelių hibridus išvedė W. Herbert 1807 m. Anglijoje. Pastaraisiais metais JAV selekcininkai vėl pradėjo eksperimentuoti su tam tikrų rūšių (G. dracocephalus Hook. f., G. grandis Thunb., G. hirsutus Jacq. ir kt.) kardeliais ir išvedė naujas grupes: drakoninius, egzotinius, pilnavidurius ir kvepiančiuosius kardelius.

Šiuo metu sėkmingiausiai kardeliai tiriami ir selekcionuojami Slovakijoje, Čekijoje, Amerikoje, Izraelyje ir Baltijos šalyse. JAV naujai sukurtos kardelių veislės tiriamos trisdešimtyje augalų veislių tyrimų stočių. Pasaulinis kardelių veislių registracijos centras yra Šiaurės Amerikos kardelių augintojų taryba (North American Gladioli Council, NAGC).

Pasaulyje yra apie 10 tūkstančių kardelių veislių. Šiuolaikinis mokslas, pasitelkęs selekciją ir genetiką, nuolat tobulina dekoratyvinius augalus. Išvedamos produktyvios, atsparios ligoms bei kitokiems nepalankiems aplinkos poveikiams kardelių veislės.

Bene pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadinamus kardylais, rašė J. Strazdas 1930 metais. Kardelis – daugiametis žolinis gumbasvogūninis vilkdalginių šeimos augalas. 1753 m. K. Linėjus (Carl Linnaeus) savo veikale „Species Plantarum“ kardelius priskyrė vilkdalginių (Iridaceae) šeimai, Ixioidea pošeimiui ir Gladiolus genčiai. Kardelių požeminiai organai– gumbasvogūniai, gumbapumpuriai ir šaknys. Kardelių antžemines dalis sudaro stiebai, lapai, žiedai, žiedynai, vaisiai ir sėklos. Kardeliai dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai (gumbasvogūniais ir gumbapumpuriais). Sėklomis kardelius daugina selekcininkai. Kardelių gumbasvogūniai būna nuo 1 iki 8 cm skersmens. Tai priklauso nuo rūšies ir veislių savybių.

Lietuvoje natūraliai gamtoje auga dviejų rūšių kardeliai: paprastasis kardelis (G. imbricatus) ir pelkinis kardelis (G. palustris), kiti auginami kaip dekoratyvieji augalai. Kardelių rūšių ir veislių įvairovė labai didelė, todėl klasifikuoti juos nelengva. Patogumo dėlei kardeliai skirstomi pagal žydėjimo laiką, augalo aukštį, žiedyno formą, žiedo dydį (skersmenį), žiedo spalvą, pritaikymo želdynuose būdus, atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Kardelių veislės Lietuvoje pradėtos išvedinėti prieš septyniasdešimt metų. Mūsų šalyje kardelių selekcijos pradininkai yra S. Eicher-Lorka, P. Balčikonis ir A. Kuzavinis. Dabar Lietuvoje kardelių selekcija domisi tik keletas selekcininkų.

Kardelių veislių botaninis indeksas – tai prieš veislių pavadinimus rašomas triženklis skaičius, kuris reiškia maksimalų žiedų dydį (skersmenį), spalvą ir atspalvį. Žiedo skersmuo (cm) nustatomas matuojant antrąjį žiedą, nužydėjus pirmąjam žiedyno apačioje. Žiedo dydį apibūdina pirmasis indekso skaitmuo: 200 – smulkiažiedžiai žiedai (žiedo skersmuo 6,5–9 cm); 300 – vidutinio dydžio žiedai (nuo 9,1 iki 11,5 cm); 400 – stambiažiedžiai (skersmuo 11,6–14 cm); 500 – gigantiški žiedai (labai stambūs), jų skersmuo didesnis negu 14,1 cm. Poriniai skaičiai rodo, jog visi žiedo vainiklapiai yra vienodos spalvos ir atspalvio, o neporiniai skaičiai – vainiklapiai nevienaspalviai, su dėme. Pagal žydėjimo laiką kardeliai suskirstyti į septynias grupes. Labai ankstyvi kardeliai pražysta ne vėliau kaip per 70 dienų po gumbasvogūnių pasodinimo (šifras sutrumpintai – VE). Ankstyvi kardeliai (E) pražysta praėjus 71–74 dienų po pasodinimo. Ankstyvi vidurvasario (EM) pražysta po 75–79 d. Vidurvasario kardeliai (M) pražysta praėjus 80–84 d. Vėlyvo vidurvasario (LM) kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 85–90 d. Vėlyvieji (L) kardeliai pražysta po 91–99 d. Labai vėlyvų (VL) kardelių grupei priskiriami augalai pražysta praėjus 100 ir daugiau dienų nuo gumbasvogūnių sodinimo.

Kultivuojami kardeliai – lauke nežiemojantys daugiamečiai gumbasvogūniai augalai, todėl kiekvienų metų rudenį prieš šalnas iškasami, nustatomas dauginimosi intensyvumas ir žiemą laikomi sandėliuose. Kardelių gumbasvogūniai pagal diametrą skirstomi į keturias frakcijas: I frakciją sudaro – >3,2 cm skersmens, II – nuo 3,1 iki 2,5 cm skersmens, III – 2,4–1,5 cm, IV– <1,5 cm gumbasvogūniai. IV frakcijos gumbasvogūniai vadinami gumbapumpuriais.

Puikiai prisitvirtinę žiedai, stiprus tankus žiedynas būdingas šioms veislėms: ‘Kovo 11–oji’, ‘Paparčio žiedas’, ‘Saulės takas’, ‘Smiltelė’, ‘Šešupė’ ir ‘Žydruolis’. Aukščiausiais balais įvertintos veislės su ryškiais, tvirtais vienaeiliais ir dvieiliais žiedynais (žiedai išsidėstę viena arba dviem eilėmis, besiliečiantys vienas prie kito, visiškai dengiantys žiedkotį). Tokiomis savybėmis pasižymi šių veislių augalai: ‘Paparčio žiedas’, ‘Solveiga’ ir ‘Lionė’.

Šių veislių kardelių žiedynai labiausiai tinka skinti: ‘Akademikas’, ‘Fiji’, ‘Jaunystė’, ‘Laimutė’, ‘Paukščių takas’, ‘Pupų dėdė’, ‘Rugsėjo pasaka’, ‘Saulės takas’, ‘Solveiga’, ‘Norma’, ‘Nu, Gromov, pogodi!’, ‘Žarija’, ‘Žydruolis’. ‘Nu, Gromov, pogodi!’ ir ‘Malinovyj Zvon’ žiedynuose būna net iki dešimties vienu metu žydinčių žiedų. Vidutinio aukščio grupei priskiriamų veislių kardeliai (‘Antonina’, ‘Birutės daina’, ‘Drugelis’, ‘Fėja’, ‘Juvelyro radinys’, ‘Merkurijus’, ‘Onutė–3’, ‘Paparčio žiedas’, ‘Kovo 11–oji’, ‘Lambada’, ‘Regina’, ‘Skudurinė Onutė’, ‘Smiltelė’ ir ‘Šešupė’) tinka ir apželdinimui, ir skynimui.

Daugiau žiedų žiedyne ir daugiau vienu metu prasiskleidusių žiedų, tvirtesni vainiklapiai, vainiklapių gofruotumas, banguotumas ir nauji spalvų atspalviai tai nauji, vertingi išskirtiniai požymiai, kuriais išsiskiria iš kitų veislių šios Lietuvos selekcininkų sukurtos kardelių veislės: ‘Fėja’, ‘Fiji’, ‘Kovo 11–oji’, ‘Laimutė’, ‘Lionė’, ‘Merkurijus’, ‘Norma’, ‘Nu, Gromov, pogodi!’, ‘Onutė–3’, ‘Paparčio žiedas’, ‘Pupų dėdė’ ‘Raudonasis koralas’, ‘Rugsėjo pasaka’, ‘Stereo Piano’, ‘Solveigos’, ‘Saulės takas’, ‘Smiltelė’, ‘Šešupė’ ir ‘Žydruolis 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau informacijos

2022-09-26
Kviečiame į edukacinius užsiėmimus VU Botanikos sode Kairėnuose
Daugiau
2022-09-12
Paskaita ir praktinis užsiėmimas „Grybų pasaulis mokslininko ir grybautojo akimis“
Daugiau
2022-08-29
L. G. Baltaduonės fotografijų ir I. Gineikienės akvarelės darbų parodos
Daugiau
2022-08-25
Rudeninė mugė „Lietuvos žiedai 2022“
Daugiau