Atsakas į klimato kaitą ir krizes – pamokos vaikams, kaip užsiauginti maisto ir puoselėti bioįvairovę
Galimybė stebėti sėklų daiginimą, klasėje užsiauginti mikrožalumynų, o mokyklos kieme pasisodinti ir nuimti kviečių ir daržovių derlių – į tokias praktines veiklas šį pavasarį įsitraukė mokiniai iš 32 mokyklų Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Drauge su bendraamžiais iš Islandijos ir Farerų salų jie dalyvauja projekte „Pamatyk, pasėk ir paragauk!“ Projekto tikslas – sudominti jaunąją kartą augalų auginimu ir paskatinti gilintis į mūsų maisto kelią iki lėkštės.
Lietuvoje projektą „Pamatyk, pasėk ir paragauk!“ įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje drauge su Šiaurės šalių genetinių išteklių centru „NordGen“ ir Lietuvos universitetų Botanikos sodų asociacija (LUBSA).
„Nykstanti biologinė įvairovė ir klimato kaita jau kelia iššūkių žemės ūkio sektoriui, o atsižvelgiant į esamą pasaulinį kontekstą – tebevykstantį karą Ukrainoje ir neseniai praūžusią pandemiją – akivaizdu, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo importuojamų maisto produktų daro mus pažeidžiamus. Šių iššūkių akivaizdoje kaip niekada svarbu gebėti apsirūpinti maistu, atrasti ir išmokti auginti mūsų regionui būdingas maistines kultūras, įtraukti jas į savo valgiaraštį“, – įsitikinusi Agnė Buraitytė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmeninimo klausimais.
Mokyklas jau pasiekė 290 komplektų sėklų, skirtų edukacinėms-eksperimentinėms veikloms: „Kas yra sėkla?“, „Mikrožalumynų auginimas patalpoje“, „Keturių rūšių grūdai“, „Toks pat, bet skirtingas“. Pirmieji užsiėmimai skirti stebėti dygimo procesą ir užsiauginti įvairių žalumynų klasėje, o paskutiniai du – auginti daržoves ir grūdines kultūras mokyklos aplinkoje, o vasarą ir rudenį nuimti derlių.
Žalumynai ant palangės ir violetinės morkos lysvėse
Šiandien tik labai nedaug vaikų padeda sėti augalus ar nuimti derlių, kuris atkeliauja į mūsų namus kaip maistas. Nenuostabu, kad vaikams ir net suaugusiems sunku susieti prekybos centre supjaustytą duoną ar pietums valgomą morką su mažyte kažkada pasėta sėkla. Visgi, būtent mūsų vaikai turės tęsti mūsų darbus ir rūpintis planeta, kad joje ir toliau augtų augalai. Nuo augalų priklauso visos žmonijos maistas, pastogė, energija, pašarai gyvūnams ir vaistai, todėl suprasti, kaip sėkla virsta augalu ir ko jai reikia, kad augtų, – būtinos žinios visiems, ypatingai jaunajai kartai.
Visi sėklų pavyzdžiai yra paimti iš Šiaurės šalių sėklų kolekcijos ir yra puikiai Šiaurės Europos klimatui augti pritaikytų daržovių. Mokiniai klasėse daigina ir augina daržines pupas, žirnius, gūžinius kopūstus, agurkus, dobilus, čiobrelius, salotas ir špinatus. Auginimui lauke pasirinkti keturių pagrindinių rūšių grūdai, kurie nuo seno svarbūs Šiaurės ir Baltijos šalių ūkiams: kviečiai, miežiai, avižos ir rugiai.
Susipažinti su augalų genetine įvairove skirtas „Toks pat, bet skirtingas“ mokomasis rinkinys, kurį sudaro ridikai, ropės ir morkos – pridedamos net keturių skirtingų kiekvienos daržovės veislių sėklos. Tai proga mokiniams padiskutuoti, kas yra genetinė įvairovė, kodėl ji svarbi, kokios genetinės sėklų savybės gali būti svarbios Šiaurės ir Baltijos šalių sąlygoms, o nuėmus derlių bus galima palyginti skirtingų veislių daržovių spalvą, dydį, formą. Galbūt, kai kam tai bus pirma proga paragauti ropių. Šiandien jos primirštos, tačiau istoriškai mūsų regionui buvęs svarbus maisto šaltinis ir žmonėms, ir gyvūnams. Daugelį, tikiu, nustebins ir skirtingų spalvų morkos – iki XVI a. morkos buvo violetinės, vyšninės, raudonos arba juodos spalvos ir tik nuo XVIII a. vis labiau ėmė dominuoti mums įprasta oranžinė spalva.
Visus projekto augalus bus galima išvysti augant ir Lietuvos universitetų botanikos soduose. Be to, gegužės ir rugsėjo mėnesiais čia numatomos šventės, kurių metu bus kalbama apie šių augalų apsaugos poreikį, tvarius mitybos įpročius, atsigręžiant į mūsų regionui būdingas, bet pamirštas augalų kultūras.
Projektą finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
